Popiežius Pranciškus Marijos Ėmimo į Dangų liturginės šventės dieną pasirašė, o po kelių dienų paskelbė žinią, skirtą katalikų Bažnyčioje minimai Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai. Kasmetinę pasaulinę dieną skirtą migrantams ir pabėgėliams katalikų Bažnyčia mini jau daugiau kaip šimtą metų. 2018 metais bus minima jau 104 Pasaulinė migrantų ir pabėgėlių diena, įvesta popiežiaus Benedikto XV trumpai po to kai 1914 metais, Pirmojo pasaulio karo išvakarėse, buvo išrinktas popiežiumi. Jo prašoma Šventoji Konsistorijos Kongregacija, kurios įpėdinė yra dabartinė Vyskupų kongregacija, pasiuntė visiems katalikų vyskupams laišką „Skausmas ir rūpestis“. Nors tuomet Romos prelatams labiausiai rūpėjo italų migrantų, tokių kaip popiežiaus Pranciškaus senelių, iš Italijos emigravusių į užjūrius, dalia ir sielovada, ilgainiui Romos vyskupai ėmė kreipti Bažnyčios dėmesį į visus pasaulyje nuo visokių nelaimų bėgančius, užuovėjos ieškančius migrantus, kad kiek galėdami jiems krikščioniškai padėtų darbais, aukomis, malda.
„Juos priimti, apginti, skatinti, integruoti“, parašė popiežius Pranciškus, jau ketvirtą kartą skelbtoje Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos žinioje. Popiežius Pranciškus žinioje kreipiasi tiek į katalikus, tiek į visus geros valios žmones, ragindamas į migrantų ir pabėgėlių pagalbos prašymus atsiliepti dosniai, veiksmingai, išmintingai ir toliaregiškai.
Kaip jau minėta pristatant popiežiaus žinią, joje įvardyti punktai – „priimti, apginti, skatinti, integruoti“ – remiasi Bažnyčios socialine doktrina:
Priimti. Popiežius žinioje pažymi: Svarbu migrantams ir pabėgėliams suteikti kuo platesnes galimybes saugiai ir legaliai atvykti į svečią šalį, supaprastinti vizų išdavimą humanitariniais tikslais ir leisti išskirtoms šeimoms susijungti. Popiežius prašo nutiesti humanitarinius koridorius labiausiai pažeidžiamiems pabėgėliams, antra vertus, kritikuoja kolektyvinį migrantų ir pabėgėlių išvarymą, ypač į šalis, kurios negarantuoja žmogaus teisių. Žmogaus asmens centriškumo principas įpareigoja priešpastatyti asmeninį saugumą nacionaliniam saugumui, rašo popiežius ragindamas valstybes ieškoti kitų sprendimų vietoj migrantų įkalinimo.
Apginti. Popiežius žinioje sako, kad Migrantų ir pabėgėlių apsauga, prasidedanti jų gimtinėje, turėtų būti tęsiama svečioje šalyje. Reikia pasverti migrantų asmeninius talentus ir sugebėjimus, suteikti judėjimo laisvę svečioje šalyje, taip pat galimybę įsidarbinti. Popiežius neužmiršta svarbos apginti ypač mažamečius migrantus, jų teisės mokytis ir gyventi savo šeimoje, išvengiant bet kokios įkalinimo formos. Prisiminęs asmenis be pilietybės, Šventasis Tėvas rašo, kad problema gali būti išspręsta pilietybės įstatymų papildymais, atitinkančiais tarptautinę teisę.
Skatinti. Žinioje popiežius rašo, kad visiems migrantams reikia sudaryti sąlygas, kurios leistų patiems susikurti savo gyvenimą, pasisakė už migrantų dalyvavimą socialiniame ir darbo gyvenime, pagyrė daugelio kraštų pastangas plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą. Pasak popiežiaus, skirstant paramą svarbu pirma atsižvelgti į besivystančių kraštų, priimančių didžiulius skaičius migrantų ir pabėgėlių, poreikius.
Integruoti. Popiežius perspėja: integracija nereiškia asimiliacijos, kuri siekia nuslopinti kultūrinę tapatybę, verčia ją užmiršti. Tai tęstinis procesas, kurį būtų galima pagreitinti, pavyzdžiui nesusiejant pilietybės suteikimo su ekonomine imigranto būkle ar kalbos mokėjimu. Reikia ugdyti susitikimo kultūrą.
Pasirašydamas žinią, Šventasis Tėvas prisiminė tą dieną švęstą Marijos ėmimo į dangų iškilmę:
„Dievo Motina asmeniškai patyrė tremties dalią (Mt 2 13-15), meilingai lydėjo Sūnaus kelionę iki Kalvarijos, o dabar su Juo dalijasi amžina garbe. Jos užtarimui pavedame visų migrantų ir pabėgėlių viltis ir juos priimančių bendruomenių troškimus, kad pagal aukščiausiąjį dievišką įsakymą visi išmoktume mylėti kitą, mylėti svetimšalį taip, kaip save“. (Vatikano radijas)
